Šalpusnio gydomosios savybės

Šalpusnis – labai seniai žinoma vaistažolė. Dar Plinijus rekomendavo šalpusnio nuovirągydant plaučių susirgimus ir patarinėjo kvėpuoti sausų šio augalo lapų dūmais,kai kankina kosulys. Hipokratas naudojo šalpusnį kaip atsikosėti padedančiąpriemonę. Šalpusniopreparatai dažniausiai naudojami kosuliui gydyti. Trauktinės iš šio augalo lapųir žiedų, dėl savotiškos cheminės sudėties, efektyviai padeda atsikosėti, turiprakaitą varančių ir antibakterinių savybių, naudojamos gydyti plaučiųuždegimus, [...]

salpusniai salpusniai

Beržų pumpurai liaudies medicinoje

Beržų pumpurai – labai populiari liaudiška priemonėnuo daugelio ligų. Jų gydomosios savybės žinomos nuo seno. Iš beržų pumpurųgaminami įvairiausi nuovirai, tepalai, trauktinės. Štai keli receptai, kągalima pasigaminti iš minėtos vaistažolės. 1. Priemonė nuo skrandžio opos 50 gramų pumpurų reikia užpilti puse litro spirito. Palaikytitamsioje vietoje tris savaites, periodiškai supurtant turinį, tada nukošti. Vartotišią trauktinę po [...]

paauksuoti-beržų-žirginiai-DSC01374 paauksuoti-beržų-žirginiai-DSC01374

Dilgėlė

Žinoma nuo neatmenamų laikų dilgėlė liaudies medicinoje  naudojama gydyti daugybei ligų, tai labai vertingas polivitamininis augalas, savotiškas gamtinis vitaminų koncentratas. Askorbino rūgšties dilgėlėje yra dvigubai daugiau negu citrinoje, karotino koncentracija didesnė negu morkose, o viso labo 20 dilgėlės lapų gali aprūpinti mūsų organizmą vitamino A norma visai parai. Taip pat dilgėlė turtinga vitaminais K. E [...]

dilgele dilgele

Naudingosios ir gydomosios mėtos savybės

Mėta turi nuskausminančių, kraujagysles plečiančių savybių, pagerina virškinimą, likviduoja pykinimą, turi tulžį varančių savybių, naudojama, sergant astma, meteorizmu. Mėtos nuovirai geriami kaip raminamieji, esant uždegiminiams procesams bronchuose, plaučiuose, sergant širdies – kraujagyslių ir ginekologinėmis ligomis. Mėtos lapų nuovirais dezinfekuojama burnos ertmė esant įvairiems uždegiminiams procesams. Taip pat nuovirais galima numalšinti pilvo skausmus, širdies skausmą, numaldyti [...]

mėtos mėtos

Čiobrelis

Čiobreliai žinomi nuo neatmenamų laikų, jų pavadinimas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „gyvenimo dvelkimas“. Toks pavadinimas nėra atsitiktinis, kadangi liaudies medicina nuo seno naudoja jį esant kvėpavimo ir nervų sistemos susirgimams. Čiobreliuose esama eterinio aliejaus, kuriame daugiausia yra timolo – puikios antibakterinės priemonės. Būtent dėl to šis augalas yra nepakeičiamas visur, kur reikia priešintis mikrobams. [...]

ciobrelis ciobrelis

Migrenos gydymas vaistažolėmis

kaip gydyti migreną?

Draugai ir kolegos, kurie sugriauna mums visus planus, skųsdamiesi galvos skausmais, neretai atrodo paprasčiausiais simuliantais, kol patys nepatiriame savo kailiu, kas yra migrenos priepuolis. Migrena – tai neurologinis susirgimas, pasireiškiantis stipriais galvos skausmais. Migrenos priepuoliai gali padaryti žmogų visiškai nedarbingu. Skausmai, kaip taisyklė, trunka parą laiko, nors pasitaiko ir ilgesnių priepuolių.

Oficiali medicina rekomenduoja migreną gydyti skausmą malšinančiais ir priešspazminais medikamentais, tuo tarpu liaudies medicina turi savų priemonių kovoti su šiuo nemaloniu negalavimu. Visų pirma – tai įvairios vaistažolės, kurios lygiai taip pat pašalina spazmus, turi raminamąjį ir skausmą malšinantį poveikį.

Galima naudoti vaistinėje pirktų ramunėlių nuovirą – jis numalšina skausmą ir spazmus, ramina nervus. Valgomąjį šaukštą žolelių reikia užpilti 200 ml vandens, kaitinti iki užvirs ir palaikyti ant silpnos ugnies 15 minučių. Paskui truputį ataušinkite ir nukoškite. Nuoviro kompresai dedami ant pakaušio.

Skaityti »

Imuniteto stiprinimas

Imuniteto stiprinimas

Stiprus imunitetas – tai atsparumas daugeliui susirgimų ir, atitinkamai, puiki sveikata, geras tonusas, puikiausia nuotaika. Nors vaistinėse kone kasdien atsiranda vis naujų medikamentų, skirtų imunitetui stiprinti, liaudiškos priemonės nepraranda savo populiarumo. Ir tai suprantama – gamtos sukurtos medžiagos niekuo nenusileidžia sintetinėms, jos lengvai prieinamos ir iš tiesų yra labai veiksmingos gydant įvairiausius susirgimus.

Būtent todėl dauguma mokslinių laboratorijų, ieškančių imunitetą stiprinančių medžiagų, pirmiausiai atkreipia dėmesį būtent į gamtinius resursus ir kuria naujus vaistus iš gamtos sukurtų gėrybių. Liaudies medicina ištisus šimtmečius kūrė receptus imunitetui stiprinti. Kai kuriuos iš jų pateikiame jūsų dėmesiui. 

Skaityti »

Peršalimo gydymas

gripas

Žiema – peršalimų metas ir retam iš mūsų pavyksta išvengti šio nemalonaus negalavimo. Tačiau neretai jį galima labai sėkmingai ir greitai išsigydyti, jeigu atliksime keletą paprastų liaudies medicinos procedūrų. Reikia pasakyti, kad ir nemaža dalis medikų kalba apie tai, kad peršalus nėra būtina gydytis medikamentais. Organizmui tereikia padėti pačiam kovoti su susirgimu. O dauguma liaudies medicinos receptų yra labai paprasti, prieinami ir, žinoma, efektyvūs. 

Skaityti »

Gydomieji mišiniai su medumu

medus
Pagaliau atėjus tikrai žiemai bei spustelėjus šaltukui dažną mūsų pradėjo persekioti peršalimo ligos bei įvairūs virusai. Norint to išvengti reikia stiprinti imuninę sistemą. Štai pateikiame Jums keletą liaudies medicinos receptų su medumi, kurie padės sustiprinti įmunitetą ar išsigydyti tam tikrą negalavimą.

Peršalimo ligos

  • Visų peršalimo ligų veiksmingiausi vaistai yra imbiero šaknis, medus ir citrina. Sumalkite imbiero šaknį ir citriną su žievele, sumaišykite su medumi. Šį mišinį vartokite po 1 šaukštelį kelis kartus per dieną.
Skaityti »

Galvos skausmai

Galvos skausmai

Kartais atrodo, kad mūsų gyvenimas – tai nesibaigiančios automobilių grūstys, galutinių terminų grėsmė ir pašėlęs tempas. Todėl nenuostabu, kad esame priversti vartoti skausmą malšinančius vaistus. Jeigu galvos skausmas labai stiprus, išgerkite dvi 500 mg paracetamolio ar dvi 200 mg ibuprofeno tabletes. Aspirinas taip pat veiksmingas, tačiau jo neturėtų vartoti jaunesni nei I 6 metų vaikai ar alergiški žmonės.Tačiau skausmą malšinantys vaistai – tai tik vienas problemos sprendimo budų.Yra ir daugiau natūralių priemonių, kaip išvengti galvos tvinkčiojimo.

Skaityti »

Žolelių arbatos nuo peršalimo

1. Mišinys

Šermukšnių vaisiai 45,0
Liepų žiedai 30,0
Aviečių lapai 25,0

1 valgomąjį šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Skaityti »

Kaip gydyti spuogus?

Spuogas ant veido

Spuogai
Dažnas iš mūsų žino šią bėdą, nes ir paauglystėje, ir vyresniame amžiuje susiduria su bėrimais – uždegimo pažeistais plotais, kurie susiformuoja dėl daugelio priežasčių: netinkamos mitybos, riebalų pertekliaus, užsikimšus plauko folikului, trūkstant cinko, susikaupus organizme toksinams ir kt. Veido spuoguotumas gali būti susijęs ir su žarnyno, skrandžio, kepenų, tulžies pūslės veiklos sutrikimais ir hormonų pusiausvyros svyravimais, dažnai pasitaikančiais 25-45 metų moterims. Veido spuogai gali atsirasti ir dėl cinko stygiaus. Jo daug yra moliūguose, tad pasistenkite įtraukti juos į savo maisto racioną. Paprastieji spuogai gadina išvaizdą ir gali sukelti psichologinį diskomfortą. Pažeistose odos vietose gausu bakterijų, paraudusio išgaubto odos paviršiaus viršūnėje atsiranda pūlinukas. Odos uždegimas gali būti įvairaus stiprumo. Jūs stengiatės kuo greičiau spuogų atsikratyti ar kitaip užmaskuoti. Nors gydytojai ir kosmetikai griežtai draudžia spausti veido spuogus, paprastai žmonės draudimų nepaiso. Tai suprantama — kiekvienas iš mūsų stengiasi atrodyti nepriekaištingai. Šios odos problemos rodo kraujo užterštumą, todėl tikslinga pasinaudoti valančiomis žolelėmis.

Skaityti »

Paprastasis amalas

Paprastas amalas (nuotrauka)

Daugiametis, nuodingas, visuomet žaliuojantis, rutulio formos krūmas. Stiebas – labai šakotas, apvalus, gelsvai žalias, plikas. Lapai – pailgi ovališki, lygiakraščiai, priešiniai, kieti, odiški, gelsvai žali. Žiedai – bekočiai, gelsvai žali, susitelkę šakelių viršūnėse. Žydi kovo-balandžio
mėn., o vaisiai prinoksta vėlai rudenį. Gleivingos sėklos, patekusios ant medžio šakos, sudygsta. Daigo šaknelė prasiskverbia pro medžio žievę ir, pasiekusi medieną, įsitvirtina.

Skaityti »

Žalioji rūta

Žalioji rūta

Daugiametis augalas. Stiebas status, plikas ir šakotas. Lapai – stori, pražanginiai, plunksniški, pilkšvai žali. Žydi birželio-rugpjūčio mėn. žalsvai gelsvais žiedeliais, sukrautais skėtinėse šluotelėse. Rūtos Lietuvoje savaime neauga. Auginama darželiuose, soduose, kapinėse, skveruose. Jos tėvynė – Pietų Europa.

Skaityti »

Blogas burnos kvapas

blogas burnos kvapas

 

Žmonės traukiasi nuo jūsų, kai jūs su jais kalbatės. O gal kas nors atvirai pasakė, kad jums iš burnos sklinda blogas kvapas? Dažniausiai ši bėda kyla, jeigu mėgstate patiekalus, pagardintus aš­triaisiais pipirais, svogūnais, česnakais ar mėlynuoju sūriu.Tačiau yra daugybė kitų blogo kvapo priežas­čių. Galbūt jūs rūkote, gal nepakankamai dažnai valote dantis ir tarpdančius? Blogą burnos kvapą gali sukelti ir dantenų ligos. Pūliuojant dantims arba sergant sinusitu, nemalonus burnos kvapas pasireiškia kaip šalutinis simptomas. Dėl ne itin gaivaus kvapo gali būti kalti kai kurie receptiniai vaistai, nuola­tinis burnos džiūvimas ar per daug kavos. 

Skaityti »
« Senesni įrašai
Naujesni įrašai