Ir vis dėlto ar tai vienintelis būdas atsikratyti galvos skausmo? Tikrai ne! Visų pirma svarbu suskubti pašalinti galvos skausmą sukeliančias išorines priežastis!

Kvapai

Intensyvūs kvapai gali ir palengvinti migrenos priepuolį, bet taip pat jį sustiprinti. JAV mokslininkai, ištyrę 1207 pacientus, nustatė, kad 44 procentams migreną kenčiančių žmonių priepuolis sustiprėja nuo aštrių kvapų. Deja, kvapai supa mus visur: ir po rytinio dušo purslais, jei naudojame aromatingus prausiklius, ir darbo kabinete, kai kolega atidaro dėžę su užsisakyta pica. Pajutus, kad koks nors kvapas ima erzinti, o galvoje pradeda įtartinai mausti – paskubėkite į gryną orą, pakvėpuokite ramiu ritmu, nusiraminkite.

Kai kurie aromatai gali ir palengvinti migrenos simptomus. Tokiomis savybėmis išsiskiria citrusinių vaisių, ypač greipfrutų, citrinų aromatai, taip pat levandų, melisų kvapai.
Ledai

 Nustatyta, kad šis gardus desertas taip pat yra vienas dažnesnių migrenos priepuolio sukėlėjų. Veikiausiai šaltis, pajuntamas gomuryje, sutraukia galvos kraujagysles, kraujas į smegenis patenka sunkiau – ir tai sukelia galvos skausmus. Jei tai esate pajutusi ir jūs, mokslininkai pataria nevalgyti labai šaltų ledų, palaukti, kol jie kiek aptirps, skanauti mažais kąsneliais, burnoje sušil-dant, kad gomurį pasiektų jau nebe ledinė masė, o maloniai vėsi tyrelė.

Visai kas kita – vėsus kompresas ant galvos. Tai – pirmoji pagalba užklupus galvos skausmui. Gali padėti ir kaktos, smilkinių, sprando srities masažas ledukais.

Cukraus kiekis kraujyje.

Galvos skausmus kenčiantiems žmonėms nei pasninkas, nei dieta netinka. Alkis numuša cukraus kiekį kraujyje, o tai sukelia galvos skausmą. Tad jei vis dėlto ryžotės pakoreguoti savo mitybą – jums netiks drastiškas badavimas ar dieta smarkiai ribojant maistą. Turėtumėte valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažnai. Ir daugiau grūdinių produktų valgiaraštyje, mažiau baltų miltų patiekalų!

Jei jūsų gyvenimo būdas kupinas stresų ir netikėtų situacijų, kai tarp valgių tenka padaryti labai ilgas pertraukas – įpraskite po ranka turėti keletą vynuogių ar karamelinį saldainį. Pajutus alkio priepuolį šie skanėstai padės akimirksniu kilstelėti cukraus koncentraciją kraujyje ir galbūt užbėgs už akių galvos skausmui.

Šukuosena

Ji gali tapti galvos skausmo priežastimi tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Pernelyg tvirtai suimtas kuodas įtempia galvos odą, skatina kaklo, sprando raumenų įsitempimą. Panašią meškos paslaugą gali padaryti ir pernelyg sunkūs auskarai. Tad pajutusi skausmą pirmiausia pasirūpinkite išvaduoti galvą nuo viso šio balasto -leiskite plaukams laisvai kristi, nusisekite visus plaukų papuošalus ir auskarus.

Odontologinės bėdos

Blogas sąkandis, sugedę ar netaisyklingai išaugę dantys kartais verčia nuolat įtempti veido raumenis -be abejo, tai irgi gali sukelti galvos skausmą, kurio gydymas turėtų prasidėti odontologo kabinete.
Magnis

Šio mineralo stygius gali sutrikdyti medžiagų apykaitą smegenyse, o tai ir vėl provokuoja migreną. Jei jaučiate, kad jūsų galvos skausmo priežastis – kaip tik ši, pasistenkite į valgiaraštį įtraukti daugiau magnio turinčių produktų: špinatų, riešutų neskaldytų grūdų.

Skysčių trūkumas

Kad ir kiek būtų kalama į galvą taisyklė, kad būtina išgerti ne mažiau kaip 2 l skysčių per dieną, kai kuriems žmonėms ją įgyvendinti nepaprastai sunku. Vartojant per mažai skysčių tirštėja kraujas, sulėtėja deguonies patekimo į smegenis procesas. Patikimiausias būdas to išvengti – gerti daugiau vandens, žolelių arbatos.

Ar tai – migrena?

Stiprus įtampos sukeltas galvos skausmas dažnai painiojamas su migrena. Kuo jie skiriasi? Ir vienas, ir kitas skausmas yra stiprus. Tik migreninis galvos skausmas dažnai jaučiamas vienoje galvos pusėje. Ryški šviesa, judesys, garsai jį dar labiau sustip

Reikia 3-4 valgomųjų šaukštų obuolių acto, 100 gr jūros druskos ir 3-5 litrų vandens. Šiltame vandenyje ištirpdykite actą ir druską. Mirkyti tirpalo vonelėse grybelinio uždegimo pažeistas kojas. Dėka druskos poveikio, actas lengvai susigeria į odą ir sunaikina grybelį.

Muilo, sodos, garstyčių ir kalio permanganato tirpalas:

Reikia pusės valgomojo šaukšto kalio permanganato, 1 valg. Šaukšto maistinės sodos, tiek pat ūkinio muilo drožlių, dviejų valgomųjų šaukštų sausų garstyčių ir 5 litrų vandens. Šiltame vandenyje ištirpdykite sodą, garstyčias, ūkišką muilą, viską gerai išmaišykite. Vakare prieš miegą pamirkykite kojas šiltoje vonelėje su šiuo tirpalu.

Liaudiškoje medicinoje prieš grybelinius susirgimus nuo seniausių laikų plačiai naudojamos įvairios vaistažolės.

Sergant grybeliu, naudinga patepti pažeistas vietas karpažolės sultimis arba kiekvieną dieną vakarais pašutinti kojas (kokių 10 minučių) stipriame ir karštame šio augalo nuovire. Gana gerą rezultatą duoda kojų vonelės su kalendulos žiedais. Jeigu odos grybelio nelydi egzema ar kiti odos vientisumo pažeidimai, pažeistas vietas galima ištrinti česnako sultimis.

Česnako tinktūra:

Reikia 100 gramų česnako ir 5 litrų spirito arba kokybiško vandens. Česnaką susmulkinkite, užpilkite spiritu, palaikykite savaitę ar 10 dienų, nukoškite. Tokia tinktūra – labai galingas antiseptikas, efektyviai gydantis grybelinius odos pažeidimus.

Šilagėlės trauktinė:

Reikės 50 gramų šilagėlių, 250 mililitrų degtinės. Užpilti išdžiovintą ir susmulkintą vaistažolę degtine, palikti 10-14 dienų, kad pritrauktų, nukošti. Tepti šia trauktine grybelio pažeistas vietas.

Alyvų žiedų trauktinė:

Reikės 20 gramų alyvų (pageidautina baltų) žiedų, 200 mililitrų 40% spirito, arba kokybiškos degtinės. Išdžiovintus alyvų žiedus užpilkite spiritu ar degtine, palaikykite 10-15 dienų, kol pritrauks, perkoškite. Gauta trauktine tepkite grybelio pažeistas vietas.

Sūdytos mėtos:

Reikės 5 gramų druskos ir 100 gramų šviežių mėtų lapų. Mėtas perleisti per mėsmalę, į gautą košelę suberti druską, gerai išmaišyti. Gautą mišinį užtepti vienai valandai į tarpupirščius. Galima tyrės sultimis sumirkyti vatinius tamponus ir dėti juos ant pažeistų vietų kaip kompresus.

Dar keli liaudiški receptai:

• Pridėti prie pažeistų odos vietų grietine pateptus kopūstlapius. Išdžiūstant grietinei, keisti naujais.
• Patepti pažeistas odos vietas tepalu iš burokų nuoviro su medumi.
• Uždėti nakčiai ant pažeistų odos vietų kompresus iš audeklo, pertepto deguto ir žuvies taukų mišiniu (arbatinis šaukštelis deguto ir 3 arbatiniai šaukšteliai žuvų taukų).
• Tepti pažeistas odos vietas spanguolių sultimis.

Jeigu šeimoje esama sergančių grybeliu, kyla pavojus užsikrėsti sveikiems šeimos nariams, dėl to reikia rūpestingai laikytis asmeninės higienos ir nesinaudoti ne savo avalyne, rankšluosčiais, drabužiais, šukomis ir pan.

Kad efektyviai išgytumėte nuo grybelio, reikia kreiptis į specialistą, o kaip papildomas gydymas itin rekomenduojamos liaudiškos priemonės.

• Po vonios galima pamirkyti kojas vonelėse su ugniažolės nuoviru. Tam reikia keturis valgomuosius šaukštus susmulkintos vaistažolės užpilti 6 stiklinėmis vandens ir virti 3-5 minutes, tada nuovirą nukošti ir garinti kojas pusę valandos. Kelis kartus per dieną iš to paties nuoviro galima pasidaryti kompresus pažeistoms vietoms.
• Kitas receptas. Pasigaminkite tirpalą iš dviejų arbatinių šaukštelių spirito, 2 arbatinių šaukštelių acto esencijos ir vieno arbatinio šaukštelio glicerino. Kiekvieną vakarą pasitepkite šiuo tirpalu pažeistus nagus, tam prireiks nuo 15 iki 30 procedūrų. Baigus gydytis, senas nagas nukris, o naujas užaugs sveikas. Jeigu tirpalas pateks ant odos, kad išvengtumėte nudeginimo, reikia iškart tą vietą nušluostyti ir patepti taukais.
•  Nusipirkite vaistinėje 25% spiritinės bičių pikio tinktūros, suvilgykite vatos tamponą ir pridėkite prie pažeistos vietos. Procedūrą atlikti reikia kasdien. Netrukus pažeistas nagas nusilups, o jo vietoje išaugs sveikas.
• 20 dienų ryte ir vakare užlašinkite ant pažeisto nago po vieną lašą vaistinio jodo. Kaimyninius nagus, iš pažiūros sveikus, irgi apdorokite, tiktai du kartus rečiau. Po savaitės pajusite lengvą deginimą ir skausmingumą aplink nagus. Šie pojūčiai – tai liudijimas, jog gydymas vyksta sėkmingai. Jeigu skausmai sustiprėja, jodą lašinkite rečiau – 3 kartus per 2 dienas.
• Mirkykite kojas jūros druskos vonelėse po 15 minučių kiekvieną dieną, nuo 3 dienų iki savaitės laiko. Jeigu grybelis pažeidė nagus, juos reikia patepti šviežiomis ugniažolės sultimis (tris kartus per dieną, kokius 3 mėnesius).
• Du kartus per savaitę mirkykite kojas šiltose (38-40 laipsnių) muilo ir sodos vonelėse. Tris valgomuosius šaukštus sodos sumaišykite su antibakterinius skystu muilu ir užpilkite septyniais litrais vandens. Sudrėkinę pėdas vienkartine popierine servetėle, manikiūrinėmis žirklutėmis, replytėmis ar brūžekliu pašalinkite nagų daleles. Šitaip apdorokite nagus du ar tris mėnesius.
• Paimkite šviežių šermukšnio lapų, sutrinkite juo, pridėkite prie pažeistų vietų ir apvyniokite tvarsčiais. Tokį kompresą keiskite nauju kiekvieną dieną.

Šalpusniopreparatai dažniausiai naudojami kosuliui gydyti. Trauktinės iš šio augalo lapųir žiedų, dėl savotiškos cheminės sudėties, efektyviai padeda atsikosėti, turiprakaitą varančių ir antibakterinių savybių, naudojamos gydyti plaučiųuždegimus, bronchinę astmą, tuberkuliozę, plaučių gangreną. Taip pat jas galimanaudoti sergant gastritu, inkstų, šlapimo pūslės ir šlapimtakių uždegimais.

Liaudiesmedicina šio augalo lapus ir žiedus naudoja temperatūrai numušti, taip pat kaipstiprinančią priemonę sergant gleivinių uždegimu, kataru, skrandžio opa,negaluojant inkstais, sergant ankstyvąja džiova, maliarija, dusuliu,vandenlige, skaudant galvai.

Stipriulapų nuoviru galima plauti galvą, kai slenka plaukai, kankina pleiskanos,niežulys. Šalpusnis sustiprina bronchų sekreciją, pagerina virškinimą.

Šalpusnio gaminimo ir naudojimo būdai

1.Vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų lapų užpilti stikline verdančio vandens,palaikyti, kol pritrauks maždaug pusvalandį ir nukošti. Nuovirą vartoti povalgomąjį šaukštą 4-6 kartus per dieną. Padeda atsikosėti.

2.Trys valgomieji šaukštai susmulkintų lapų užpilami 2 stiklinėmis vandens,kaitinama, kol išgaruos pusė vandens, tada nukošiama. Vartoti po 1 valgomąjįšaukštą kas 2-3 valandas.

3.Šviežiai išspaustas augalo sultis vartoti po valgomąjį šaukštą 3 kartus perdieną.

4.Inhaliacijos iš šalpusnio ir ramunėlių. 1 valgomąjį šaukštą šalpusnio lapų irdu valgomuosius šaukštus ramunėlių žiedų užpilti 0,5 litro verdančio vandens,užsidengti galvą rankšluosčiu ir 5-10 minučių kvėpuoti garais.

5.Šalpusnio žiedų trauktinė. 1 valgomąjį šaukštą šalpusnio užpilti viena stiklineverdančio vandens, palaukti pusę valandos kol pritrauks, tada perkošti. Padedakraujuojant dantenoms. Skalauti burną du kartus per dieną – ryte ir vakare.

6.Šalpusnių ir ramunėlių trauktinė, naudojama sergant gastritu. Sumaišyti povalgomąjį šaukštą sausų šalpusnio lapų ir vaistinių ramunėlių, užpilti vienastikline verdančio vandens, palaikyti 20 minučių, kol pritrauks, nukošti. Gertišiltą, po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną, valandą prieš valgį.

7.Kai kamuoja furunkulai. Šviežių lapų sultys. Lapus reikia nuplauti, truputįpatrinti ir uždėti ant sergančių vietų dešimčiai-penkiolikai minučių.

8.Priemonė nuo nuospaudų. Šviežių šalpusnio lapų košelė. Lapus reikia geraiišplauti ir sutrinti į košę. Aptepti ja nakčiai nuospaudas, pridengtipergamentu ir aptvarstyti.

9.Priemonė opoms, žaizdoms gydyti, taip pat mažinti prakaitavimą. Sausų lapųmilteliai. Nedidelį lapų kiekį sutrinti piestelėje, pabarstyti milteliaisskaudamą ir problemišką kūno vietą.

Dėmesio! Šalpusnis nerekomenduojamas nėščioms ir maitinančioms moterims. Ilgalaikisvaistažolės vartojimas gali pakelti kraujo spaudimą.

1. Priemonė nuo skrandžio opos

50 gramų pumpurų reikia užpilti puse litro spirito. Palaikytitamsioje vietoje tris savaites, periodiškai supurtant turinį, tada nukošti. Vartotišią trauktinę po 20 lašų tris kartus per dieną, 15-20 minučių iki valgio.

2. Priemonė nuo reumatizmo

Sudėti į puodą, iki viršaus, 1 cm sluoksniais beržųpumpurus ir šviežią nesūdytą sviestą. Puodą uždengti, rūpestingai aptepti tešlair palaikyti 24 valandas krosnyje arba orkaitėje. Po to išspausti iš pumpurųsviestą ir sumaišyti jį su 8-10 gramų kamparo miltelių. Laikyti sandariame indetamsioje, vėsioje vietoje. Įtrinti vaistą į skaudamas vietas vakarais, priešmiegą. Tuo pat metu vartoti po 30-40 lašų minėtos aukščiau trauktinės. Tepalas išberžų pumpurų – viena stipriausių ir veiksmingiausių priemonių gydantreumatizmą.

3. Nuoviras bronchitui gydyti

Paimti 1,3 kg liepų medaus, 1 stiklinę smulkiaisupjaustytų alijošiaus lapų, 200 gr alyvų aliejaus, 150 gr beržų pumpurų ir 50gramų liepžiedžių. Prieš vaisto gaminimą nuskintus ir virintu vandeniunuplautus alijošiaus lapus palaikyti 10 dienų šaltoje tamsioje vietoje. Ištirpdytimedų ir sudėti į jį susmulkintus alijošiaus lapus. Atskirai užvirti dviejosestiklinėse vandens beržų pumpurus ir liepžiedžius, pavirinti kelias minutes. Nukoštąir nuspaustą nuovirą supilti į atvėsintą medų, išmaišyti ir supilstyti į dubutelius, pridėjus į juos vienodas alyvų aliejaus porcijas. Laikyti vėsiojevietoje. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.

4. Tepalas nuo artrito ir skausmų sąnariuose

Sumaišyti 800 gr šviežio nesūdyto sviesto su 400 grberžo pumpurų ir sudėti sluoksniais į molinį indą. Uždaryti, pastatyti į šiltąvietą parai laiko. Jeigu buvo naudojami sausi pumpurai – dviem paroms. Gautą masęperspausti per tankų sietą ir pridėti žiupsnelį kamparo miltelių, apie 7gramus. Tepalą išmaišyti ir laikyti vėsioje vietoje. Įtrinti skaudamas vietasnakčiai.

5. Priemonė nuo peršalimo ir gripo

Užpilti 5 valgomuosius šaukštus beržo pumpurų 2stiklinėmis degtinės, palaikyti tamsioje vietoje kambario temperatūroje 40dienų, periodiškai suplakant. Perkošti, pridėti du valgomuosius šaukštusmedaus, gerai išmaišyti. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą kelis kartus per dieną,30 minučių iki valgio.

6. Priemonė nuo galvos skausmų, migrenos ir nemigos

20 gramų sausų beržo pumpurų užpilti 100 mililitrų70% spirito, palaikyti tamsioje vietoje 3 savaites, periodiškai suplakant. Tadanukošti, likučius išspausti. Vartoti po 20-30 lašų tris kartus per dieną, 15-20minučių iki valgio.

Vitaminas K suteikia dilgėlei kraują atstatančias savybes, šis vitaminas pagerina kraujo krešėjimą ir turi priešuždegiminį poveikį. Dilgėlės lapuose taip pat esama chlorofilo gryny pavidalu, be kitų pigmentų priemaišų. Ši medžiaga turi stimuliuojantį ir tonizuojantį poveikį: pagerina medžiagų apykaitą organizme, padidina žarnyno, gimdos, širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo centro tonusą.

Slenkant plaukams, esant gausioms pleiskanoms, išsiplovus galvą ir išdžiovinus plaukus reikia įtrinti į galvos odą dilgėlių lapų tinktūra: 1 valgomąjį šaukštą lapų užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti pusantros valandos ir nukošti. Vartoti 1 kartą per savaitę ilgą laiką.

Naudojant kaip vitamininę priemonę, normalizuojančią medžiagų apykaitą, esant mažakraujystei: 2 valgomuosius šaukštus dilgėlių žiedų, lapų ar stiebų užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 15 minučių, nukošti. Vartoti 1-2 stiklines 3 kartus per dieną prieš valgį.

Esant kraujo nekrešėjimui: 2 valgomuosius šaukštus lapų užplikyti 1 stikline verdančio vandens, pakaitinti 10 minučių ant silpnos ugnies, atvėsinti ir nukošti. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 4-5 kartus per dieną.

Dilgėlių nuoviras, naudojamas sergant gastritu: dilgėlių ir gysločio lapai, jonažolės, ramunėlių žiedai – visko po lygiai. 4 valgomuosius šaukštus mišinio užpilti 1 litru verdančio vandens, palaikyti 2 valandas šiltoje vietoje. Gerti po vieną stiklinę iki pusantro litro per dieną nuo 7 iki 10 dienų.

Jeigu kamuoja hemorojus: 1 dalis dilgėlių lapų, 2 dalys raudonėlio, 2 dalys šaltalankių žievės. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikyti 1,5 stiklinės verdančio vandens, pavirti 5 minutes, palaikyti, kol pritrauks 4 valandas šiltoje vietoje. Gerti šiltą po pusę stiklinės 3 kartus per dieną 15 min prieš valgį.

Dilgėlių nuoviras, darantis poveikį viso organizmo būsenai: žmogus pažvalėja, pagerėja širdies darbas, kraujo sudėtis, pasidaro lengviau judėti: 200 gr dilgėlių lapų įdėti į butelį ir užpilti puse litro degtinės arba 50-60% stiprumo spirito. Butelio kaklelį užkimšti marle. Pirmą parą laikyti prie lango, likusias 8 paras – tamsoje. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį trauktinės prieš pusvalandį iki valgio ir tiek pat nakčiai, prieš miegą. Vartoti, kol baigsis butelis.

Nuoviras prieš plaukų slinkimą ir pleiskanas: 20 gramų dilgėlės lapų, 30 gramų šalpusnio lapų, 30 gramų ajerų šaknų. 6 valgomuosius šaukštus mišinio virti 10 minučiu viename litre vandens, 1 valandą palaikyti šiltoje vietoje, atvėsinti ir nukošti. Nuoviru plauti galvą 3 kartus per savaitę, kenčiant nuo pleiskanų ir plaukų slinkimo.

Į medaus sudėtį įeina fruktozė, o taip pat kalis, magnis, baltymai, vitaminai, kai kurios iš šių medžiagų itin retai sutinkamos kituose produktuose. Medus naudingas esant uždegiminiams procesams storojoje žarnoje, gydant kai kurias skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos formas, hemorojų. Antibakterines medaus savybes lemia jame esanti specifinė medžiaga – inhibatoriai. Šviesiame meduje jų yra daugiau negu tamsiame.

Gydantis medumi, vartoti jį geriausia yra ištirpdytą, tokiu atveju palengvinamas jo sudedamų dalių prasiskverbimas į kraują, o paskui ir į organizmo ląsteles bei audinius. Nerekomenduojama vartoti daugiau kaip 100 gramų medaus per parą.

Esant mažakraujystei itin naudingas grikių medus. Vartoti reikia du mėnesius. Pagerina kraujo sudėtį, pranyksta galvos skausmai, svaigimas, nuovargis, pagerėja bendra savijauta.

Medus padeda sergant akių ligomis. 1 arbatinį šaukštelį medaus reikia 2 minutes palaikyti verdančio vandens stiklinėje. Kai skystis atvės, jame sumirkytais kompresais suvilgyti akis – palaikyti po 20 minučių ryte ir vakare. Tą patį skystį galima lašinti į akis po 2-3 lašus du kartus per dieną, ryte ir vakare.

Skalaujant burną ir gerklę medaus tirpalu pravalo dantis, juos išbaltina. Tirpalo sudėtis – 1 arbatinis šaukštelis medaus stiklinei šilto vandens.

Naudingos medaus savybės leidžia naudoti šį produktą ir kaip visiškai nekenksmingus migdomuosius.

Medus veikia raminančiai, užmigdo, reguliuoja žarnyno funkcijas, sustiprina vaikų nervų sistemą ir išlaiko drėgmę organizme naktinio miego metu.

Esant vidurių užkietėjimui reikia 1 valgomąjį šaukštą alyvų arba linų sėmenų aliejaus sumaišyti su kiaušinio tryniu ir 1 valgomuoju šaukštu medaus ir visa tai atskiesti trimis ketvirtadaliais vandens. Vartoti po valgomąjį šaukštą kas dvi valandas.

Gydant kolitą, vartoti 50-100 gramų medaus per parą. Medų reikia ištirpdyti obuolių sultyse arba šaltame vandenyje. Vartoti tris kartus per dieną prieš valgį.

Norint sumažinti arterinį kraujo spaudimą, esant hipertonijai, reikia sumaišyti po 1 stiklinę medaus, morkų, krienų ir citrinų sulčių. Laikyti stikliniame inde su sandariu dangteliu vėsioje vietoje. Vartoti po 1-2 arbatinius šaukštelius 3 kartus per parą prieš valgį arba praėjus 2-3 valandoms po valgio.

Kitas variantas tam pačiam susirgimui – sumaišyti po stiklinę medaus, morkų ir burokų sulčių su 1 krieno ir 1 citrinos sultimis. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną, valandą prieš valgį. Gydymosi trukmė – pusantro arba du mėnesiai. Sutarkuotus krienus prieš tai mirkyti vandenyje 36 valandas.

Sergant angina, stomatitu, reikia 1 valgomąjį šaukštą medaus ir tiek pat ramunėlių užpilti 200 ml verdančio vandens ir naudoti skalavimui.

Mėtos lapų nuovirais dezinfekuojama burnos ertmė esant įvairiems uždegiminiams procesams. Taip pat nuovirais galima numalšinti pilvo skausmus, širdies skausmą, numaldyti rėmens graužimą. Mėtų vonios turi raminančių savybių.

Mentolas – pagrindinis mėtų esencijos komponentas. Esencijos dedama į įvairias dantų pastas, miltelius, odekolonus, eleksyrus ir t.t. 

Taip pat mėta naudojama kaip širdį tonizuojanti priemonė, pašalinanti sustiprėjusį širdies plakimą, stimuliuojanti širdies ir kraujo apytakos veiklą. Turi ji ir prakaitą varančių savybių. Mėta naudojama kovojant su peršalimais ir karštligėmis.

Mėtos kompresai labai tinka švelniai, jautriai, į uždegimus linkusiai odai. Mėta tonizuoja odos ląsteles, padeda nuo niežėjimo ir išbėrimo. Kad pasigamintume mėtos trauktinę, reikia valgomąjį šaukštą džiovintų lapų užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens ir palaikyti 30-40 minučių, kad pritrauktų, o paskui nukošti.

Mėta efektyvi esant skrandžio sutrikimams, mėtos trauktinė naudojama gastritų profilaktikai ir šleikštumo jausmo panaikinimui. Dirgindamas skrandžio gleivinės receptorius, mentolas pagerina virškinimą ir apetitą. Trauktinei pagaminti reikia 2 arbatinių šaukštelių sausų mėtos lapų, jie užpilami stikline verdančio vandens ir palaikomi pusvalandį, kol pritrauks, o tada nukošiami. Gėrimą naudoti po trečdalį stiklinės per dieną 15-20 minučių prieš valgį.

Dėl savo priešuždegiminių savybių mėta yra naudojama susirgus bronchitu, angina, sloga, faringitu. Kad susidorotume su peršalimu, rekomenduojama gerti mėtų arbatą – 1 valgomąjį šaukštą sausų lapų užpilti stikline verdančio vandens ir palaikyti, kol pritrauks 10 minučių. O mėtos eterinio aliejaus įlašinama į vandenį inhaliacijoms, kad atsikratytume kosulio.

Sklindant prastam kvapui iš burnos, 1 valgomąjį šaukštą mėtų užpilti 0,5 l karšto vandens ir palaikyti 2 valandas, paskui nukošti.

Mėta turi antitoksinių savybių. 2 valgomuosius šaukštus susmulkintų lapų reikia užpilti stikline verdančio vandens, leisti pritraukti 2 valandas, nukošti. Vartoti po valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną valgio metu.

Skaudant galvą, pykinant naudojama pjaustytų lapų užpiltinė. 1 dalis lapų 20-čiai dalių 70% spirito. Palaikyti 1 savaitę. Vartoti po 10-15 lašų.

Esant žarnyno pūtimui, mėta gerina virškinimą, pašalina pykinimą, sergant skrandžio ir žarnyno ligomis ir esant nėštumui. Du valgomuosius šaukštus susmulkintų lapų užvirti su 2 stiklinėmis vandens ir gerti 2-3 kartus per dieną 15-20 minučių prieš valgį po pusę stiklinės. Vaikams – po ketvirtį stiklinės.

Čiobreliai naudojami sergant kokliušu ir bronchitu, čiobrelių nuovirai tirpdo gleives, mažina tinimus ir gleivinės uždegimus kvėpavimo organuose, aktyvizuoja imuninę sistemą. Šis augalas efektyvus sergant astma, sinusitais. Čiobreliais skalaujama gerklė ir burnos ertmė, sergant stomatitais.

Fenolo junginiai, kurių esama čiobreliuose, sudirgina virškinamojo trakto gleivines, suaktyvina viršinimo liaukų sekreciją, dėl to naudojami gydant chroniškus gastritus ir rūgštingumo sumažėjimą.

Kai kurių ligų, kurias gydyti padeda čiobreliai, sąrašas: enterokokitai, fermentopatijos, virškinamojo trakto diskinezija, disbakteriozė. Čiobrelių trauktinės turi šlapimo varymo savybių. Negaluojant inkstais, išgerta čiobrelių trauktinės dozė veikia dar ir kaip lengvi nuskausminamieji.

Būtina žinoti, kad čiobreliai turi savybę padidinti arterinį kraujo spaudimą, ir šis efektas vystosi palaipsniui ir išlieka ilgam laikui. Taip kad naudoti receptus, kurių sudėtyje esama čiobrelių, negalima žmonėms, kurie linkę į aukštą kraujo spaudimą.

Vonia su čiobreliais stiprina nervų sistemą. Labai naudingos tokios vonios ir gydant ginekologinius susirgimus. Tačiau tokių vonių negalima naudoti, jeigu turite aukštą kūno temperatūrą, padidėjusį kraujo spaudimą, sunkios formos širdies nepankamumą.

Čiobrelių jokiu būdu negalima vartoti sergant gastritu su padidėjusia sekrecija. Vartojant čiobrelius, galima alerginė reakcija, o perdozavus – pykinimas. Nerekomenduojama vartoti čiobrelių nėštumo metu – galimas persileidimas.

Gydymui čiobreliai gali būti naudojami kaip arbata arba nuoviras.

Nuoviras vidiniam vartojimui: du valgomieji šaukštai sausų čiobrelių užpilami stikline verdančio vandens. Palaikyti 30 min, kol pritrauks, perkošti ir vartoti po trečdalį stiklinės per dieną prieš valgį kaip raminančią ir atsikosėti padedančią priemonę.

Nuoviras išoriniam vartojimui: du valgomieji šaukštai sausų čiobrelių užpilami stikline verdančio vandens, palaikomi pusę valandos, kol pritrauks, nukošiami ir naudojami praskalavimams, kompresams.

Čiobrelių arbata gaminama vieną arbatinį šaukštelį sausos vaistažolės įbėrus į stiklinę verdančio vandens. Palaikyti 10-15 minučių, kol pritrauks. Gerti galima su medumi.

Čiobreliai – viena labiausiai paplitusių augalinių vaistinių priemonių.

Naudingosios ir gydomosios ramunėlių savybės žinomos visiems. Esama daug ramunėlių rūšių: paprastoji, vaistinė, vokiškoji, persiška, kaukazietiška. Medikai, kaip taisyklė, naudoja vaistinę ramunėlę. Išliko labai daug liaudiškų receptų, kaip panaudoti gydomąsias ramunėlių savybes.

Šio augalo pagrindu gaminami įvairūs tepalai odos susirgimams gydyti, nuo seno rekomenduojamos garo inhaliacijos ramunėlių nuoviru. Vaistinės ramunėlės trauktinė itin naudinga negaluojantiems inkstams, tai puiki antibakterinė priemonė. Ramunėlė pasižymi puikiu aromatu, kuris daro žmogui raminantį poveikį. Naudingas šio augalo savybes galima panaudoti ir burnos ertmės skalavimui, kai sklinda nemalonus kvapas.

Viena svarbiausių gydymo priemonių, sukurtų ramunėlės pagrindu – eterinis aliejus, kuris, pakaitintas, labai sparčiai garuoja, dėl to, gaminant vaistines priemones, būtina naudoti indus su sandariais dangteliais. Vaistinės ramunėlės žieduose eterinio aliejaus esama apie 1%, taip pat ten daug vitamino C, karotino, gliukozės, tanino, oleino, palmitino, salicilio, stearino rūgščių, kitų naudingų medžiagų, kurios didina vaistinį šio paprasto ir kuklaus augalo vertingumą.

Gydant įvarius skrandžio ir žarnyno sutrikimus, chroniškus kolitus, vidurių pūtimą, gastritus, naudingosios ramunėlių savybės vaidina didelį vaidmenį. Ramunėlių tinktūra – puikiausias tulžies išsiskyrimo stimuliatorius.

Vaistinių ramunėlių tinktūra – puiki priemonė prieš reumatizmą, dėkite šios tinktūros kompresus tiesiai ant pažeistų sąnarių. Susirgus periostitu, kenčiant stiprius dantų skausmus, maišeliai, pripildyti virtų ramunėlių žiedų puikiausiai padeda nuimti skausmus. Ramunėlių nuoviru nuo senų senovės buvo praplaunami abscesai, pūliuojančios žaizdos, juo praskalaudavo nuvargintas akis. Naudingosios šio augalo savybės panaudojamos ir ramunėlių vonioms, kurios būtinos kenčiant podagrą ar pernelyg prakaituojant kojoms.

Kosmetologai šį augalą irgi laiko „savu“. Šampūnai, kremai, losjonai, dantų pastos, atšviežinantys skysčiai burnos ertmei – visas šias priemones mes naudojame kiekvieną dieną. Kosmetiniai preparatai, kurių sudėtyje esama ramunėlių – drėkina, dezinfekuoja, stimuliuoja kraujotaką, turi priešmikrobinių ir priešuždegiminių savybių. Ramunėlių tinktūros nepaprastai efektyvios prieš neurodermitus, egzemas, išbėrimus. Ramunėlių arbatas mėgsta dauguma žmonių, šis gėrimas puikiai pašalina nuovargį po sunkios darbo dienos, puikus, obuolių ir medaus kvapus primenantis ramunėlių aromatas padeda kovoti su nemiga, skatina stiprų ir sveiką miegą.

Ramunėlių naudingosios ir gydomosios savybės yra unikalios, tačiau nereikėtų pamiršti ir pašalinių efektų. Piktnaudžiaujant preparatais, pagamintais iš ramunėlių, gali atsirasti nervinė įtampa arba svaigulys. Taip pat būkite atsargūs dozuodami iš ramunėlių pagamintus preparatus.

Nuo senų senovės ramunėlės laikomos meilės reikalų pranašautojomis, daug žmonių ir šiandien skabo žiedlapius, šnabždėdami „myli-nemyli“. Ramunėlė yra pačios gamtos, jos grožio ir sveikatos simbolis.