Vaistažolės (žolelės) / Vaistiniai augalai

Šalpusnio gydomosios savybės

salpusniai

Šalpusnis – labai seniai žinoma vaistažolė. Dar Plinijus rekomendavo šalpusnio nuovirągydant plaučių susirgimus ir patarinėjo kvėpuoti sausų šio augalo lapų dūmais,kai kankina kosulys. Hipokratas naudojo šalpusnį kaip atsikosėti padedančiąpriemonę. Šalpusniopreparatai dažniausiai naudojami kosuliui gydyti. Trauktinės iš šio augalo lapųir žiedų, dėl savotiškos cheminės sudėties, efektyviai padeda atsikosėti, turiprakaitą varančių ir antibakterinių savybių, naudojamos gydyti plaučiųuždegimus, [...]

Skaityti »

Beržų pumpurai liaudies medicinoje

paauksuoti-beržų-žirginiai-DSC01374

Beržų pumpurai – labai populiari liaudiška priemonėnuo daugelio ligų. Jų gydomosios savybės žinomos nuo seno. Iš beržų pumpurųgaminami įvairiausi nuovirai, tepalai, trauktinės. Štai keli receptai, kągalima pasigaminti iš minėtos vaistažolės. 1. Priemonė nuo skrandžio opos 50 gramų pumpurų reikia užpilti puse litro spirito. Palaikytitamsioje vietoje tris savaites, periodiškai supurtant turinį, tada nukošti. Vartotišią trauktinę po [...]

Skaityti »

Dilgėlė

dilgele

Žinoma nuo neatmenamų laikų dilgėlė liaudies medicinoje  naudojama gydyti daugybei ligų, tai labai vertingas polivitamininis augalas, savotiškas gamtinis vitaminų koncentratas. Askorbino rūgšties dilgėlėje yra dvigubai daugiau negu citrinoje, karotino koncentracija didesnė negu morkose, o viso labo 20 dilgėlės lapų gali aprūpinti mūsų organizmą vitamino A norma visai parai. Taip pat dilgėlė turtinga vitaminais K. E [...]

Skaityti »

Naudingosios ir gydomosios mėtos savybės

mėtos

Mėta turi nuskausminančių, kraujagysles plečiančių savybių, pagerina virškinimą, likviduoja pykinimą, turi tulžį varančių savybių, naudojama, sergant astma, meteorizmu. Mėtos nuovirai geriami kaip raminamieji, esant uždegiminiams procesams bronchuose, plaučiuose, sergant širdies – kraujagyslių ir ginekologinėmis ligomis. Mėtos lapų nuovirais dezinfekuojama burnos ertmė esant įvairiems uždegiminiams procesams. Taip pat nuovirais galima numalšinti pilvo skausmus, širdies skausmą, numaldyti [...]

Skaityti »

Čiobrelis

ciobrelis

Čiobreliai žinomi nuo neatmenamų laikų, jų pavadinimas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „gyvenimo dvelkimas“. Toks pavadinimas nėra atsitiktinis, kadangi liaudies medicina nuo seno naudoja jį esant kvėpavimo ir nervų sistemos susirgimams. Čiobreliuose esama eterinio aliejaus, kuriame daugiausia yra timolo – puikios antibakterinės priemonės. Būtent dėl to šis augalas yra nepakeičiamas visur, kur reikia priešintis mikrobams. [...]

Skaityti »

Ramunėlė

Ramunėlė

Ramunėles žmonės pažįsta jau tūkstančius metų, jas mini dar Senovės Egipto metraštininkai, sieję šią gėlę su saulės dievu RA. Naudingosios ir gydomosios ramunėlių savybės žinomos visiems. Esama daug ramunėlių rūšių: paprastoji, vaistinė, vokiškoji, persiška, kaukazietiška. Medikai, kaip taisyklė, naudoja vaistinę ramunėlę. Išliko labai daug liaudiškų receptų, kaip panaudoti gydomąsias ramunėlių savybes. Šio augalo pagrindu gaminami [...]

Skaityti »

Paprastasis amalas

Paprastas amalas (nuotrauka)

Daugiametis, nuodingas, visuomet žaliuojantis, rutulio formos krūmas. Stiebas – labai šakotas, apvalus, gelsvai žalias, plikas. Lapai – pailgi ovališki, lygiakraščiai, priešiniai, kieti, odiški, gelsvai žali. Žiedai – bekočiai, gelsvai žali, susitelkę šakelių viršūnėse. Žydi kovo-balandžio mėn., o vaisiai prinoksta vėlai rudenį. Gleivingos sėklos, patekusios ant medžio šakos, sudygsta. Daigo šaknelė prasiskverbia pro medžio žievę ir, pasiekusi medieną, įsitvirtina.

Skaityti »

Žalioji rūta

Žalioji rūta

Daugiametis augalas. Stiebas status, plikas ir šakotas. Lapai – stori, pražanginiai, plunksniški, pilkšvai žali. Žydi birželio-rugpjūčio mėn. žalsvai gelsvais žiedeliais, sukrautais skėtinėse šluotelėse. Rūtos Lietuvoje savaime neauga. Auginama darželiuose, soduose, kapinėse, skveruose. Jos tėvynė – Pietų Europa.

Skaityti »

Ridikėliai

ridikeliai

Apie ridikėlių vaidmenį žmo­nių racione pasako pats daržo­vės pavadinimas, kilęs iš lotyniš­ko žodžio radix, reiškiančio „šaknis“. Ridikėliai mėgsta švel­nų klimatą — jiems nepatinka karščiai. Balti, raudoni arba rausvi šakniavaisiai, turintys ašt­roką baltą minkštimą, yra dau­gelio labai mėgstami ir augina­mi atvirame grunte bei šiltna­miuose. Nereiklius ridikėlius ne­sunku auginti darže, tad visada e turėti savo lysvėje šviežių [...]

Skaityti »

Paprastoji vyšnia

vyšnios

Paprastoji vyšnia savaime neauga, tačiau sulaukėjusių pasi­taiko neretai. Kadangi vyšnių (trešnių) kauliukų rasta poliniuose statiniuose Šveicarijoje, Pietų Vokietijoje ir Italijoje, manoma, kad pirmykščiai žmonės jas valgė. Pirmą kartą vyšnios aprašytos IV a. pr. m. e. Vakarų Europoje vyšnios plačiau paplito tik XVI a. pabaigoje.   Jau XVII a. vyšnia buvo mėgiama Pamaskvėje. Nuo XIX a. [...]

Skaityti »
« Senesni įrašai