Paprastasis agurkas

agurkas

Nors agurkai nėra labai maistingi, tačiau dėl savo skonio jie yra populiarūs nuo neatmenamų laikų. Indijoje juos augino dar keletą tūkstantmečių prieš mūsų erą. Agurkus gerai pažinojo senovės egiptiečiai ir graikai — tai liudija šventyklų freskos. Iš viduržemio pajūrio valstybių jie pasklido po kitas Europos šalis. Dabar agurkai — viena 3 labiausiai paplitusių daržovių. Agurkų veislių, pritaikytų skirtingoms auginimo sąlygoms, įvairovė leidžia visur turėti šviesių agurkų, o inspektuose ir šiltnamiuose agurkai tampa svarbiausiu augalu.

Imbieras

sri_lanka_ginger

Į viksvamedį panašus imbierinių šeimos apie 1 m aukščio augalas. Imbiero šakniastiebis labai kvapus, saldus, mėsingas, turi daug šaknų. Augalas kilęs iš Indijos, Japonijos, Afrikos. Imbieras auginamas daugelyje Azijos šalių. Į Lietuvą atvežamas imbiero šakniastiebis susmulkintas į gabalėlius ir išdžiovintas prieš saulę. Jame yra daug eterinio aliejaus (beveik 3,5 %), krakmolo, ląstelienos, riebalų, azotinių medžiagų ir kt. Malonų specifinį kvapą imbierui teikia eterinis aliejus, o deginantį skonį — aliejinė medžiaga — hingerolis.

Gvazdikmedis

gvazdikmedis

Mirtinių šeimos visžalis trapus gvazdikmedis, skleidžiantis stiprų savitą kvapą. Jo lapai elipsiški, pliki, žiedai purpuriniai raudoni, smulkūs, susitelkę pusiauskėčiais. Laibi neišsiskleidę augalo pumpurai padengti žalsvais pūkeliais. Džiovinti jie yra vieni labiausiai paplitusių prieskonių, vadinamų gvazdikais. Daugiausia gvazdikų į stambiausias Azijos, Amerikos ir Europos šalis atvežama iš Afrikos salų Zanzibaro ir Pembos. Jose auga apie 4 mln. gvazdikmedžių.

Jūros kopūstai

juros-kopustai

Jūros kopūstai — laminarinių šeimos rudadumblis sluoksniuota juostine 1 – 12 m ilgio plokštele, stipriai šaknimis prisitvirtinusia prie grunto. Auga Juodojoje, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų jūrose, skalaujančiose mūsų šalies krantus. Jūros kopūstai paprastai traukiami iš 4 – 6 m gylio specialiomis kartimis arba grėbliais.

Avokadas

avokadas

Avokadas — laurinių šeimos visžalis 6 — 15 m aukščio medis. Jo vainikas platus, lapai kieti, kiaušiniški, žiedai gelsvai žali, šakų viršūnėse susitelkę šluotelėmis. Vaisiai — stambūs kriaušiški kaulavaisiai. Jų minkštimas geltonas, įvairaus atspalvio, švelnus ir aliejingas.

Valgomasis sausmedis

sausmedis

Tai neaukštas lapus metantis krūmas. Jo lapai priešiniai, kiaušniški smailiaviršūniai, žiedai geltoni. Vaisius – pailgai ovali, mėlynai juoda melsvu apnašu uoga. Prisirpsta birželio mėnesį.

Jo uogas valgo Kamčiatkoje ir Tolimuosiuose Rytuose, iš ten valgomasis sausmedis ir yra kilęs. Valgomi ir melsvauogio sausmedžio. Iš jų verdami skanūs kompotai, kisieliai, džemai, uogienės, daromas vynas.

Bananas

bananas

Bananas – bananinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Jo stiebas trumpas, iš šakų auga rudomis dėmėmis padengti stambūs 2 m ir ilgesni lapai. Kekėmis susitelkusių ilgų tribriaunių gelsvų vaisių minkštimas yra baltai kreminis, miltingas, skanus. Topinėse šalyse auginama daug kitų bananų veislių.

Bananas – vienas pirmųjų žmogaus sukultūrintų augalų. Manoma, kad visos valgomojo banano rūšys kilusios iš Pietryčių Azijos smailiojo banano. Iš čia senaisiais laikais bananas pateko į Afriką, Pietų ir Centrinę Ameriką, kur nuo neatmenamų laikų auginama daug jo veislių. Daugelio šalių gyventojams bananai yra svarbiausias maistas, pakeičiantis duoną, bulves, mėsą ir kitus produktus. Jie vartojami žali ir perdirbti. Iš vaisių minkštimo daromi miltai, džemas, kavos pakaitalas. Švieži ir džiovinti lapai vartojami vietoje lėkščių, vyniojamojo popieriaus. Iš lapų plaušų daromos virvės.

Dygliuotasis šaltalankis

saltalankis

Šaltalankis — žilakrūminių šeimos medis arba šakotas krūmas. Jo lapai linijiški (jų viršus žalias, apačia sidabriškai balta), žiedai smulkūs, kvapūs, geltoni. Vaisiai — apvalūs oranžiniai (arba rausvi), sultingi ir aromatingi netikri kaulavaisiai. Jie tankiai aplipę šakas. Žydi balandžio mėnesį, vaisiai sunoksta rudenį ir laikosi ant šakų visą žiemą. Šaltalankis savaime auga kloniuose ir upių slėniuose. Šaltalankis — geras medingas augalas. Kaip uoginis ir dekoratyvinis augalas jis auginamas soduose. Iš tvirtos šaltalankio medienos galima gaminti smulkius dirbinius; iš jaunų ūglių ir lapų daromi juodi, o iš vaisių — geltoni dažai.

Mėlynė

melyne

Mėlynė — erikinįų (viržinių) šeimos smulkus krūmelis. Jo lapai elipsiški, nukrintantys, žiedai žalsvai rožiniai. Vaisiai — rutuliškos mėlynai juodos uogos, jų minkštimas saldžiarūgštis, sutraukiantis. Žydi gegužės, uogos sunoksta liepos – rugsėjo mėnesį. Mėlynės auga beveik visoje miškų zonoje. Mėlynės – geras medingas augalas, iš jų surinktas rausvas medus yra labai malonaus kvapo. Mėlynės uogos renkamos visiškai sunokusios, jos lengvai maigosi, todėl reikia rinkti labai atsargiai. Uogos renkamos sausu oru, rasai išdžiūvus. Konservuotos cukrumi uogos gerai išsilaiko. Ilgam laikymui uogos džiovinamos pastogėse arba pavėsyje.

Bruknė

bruknes

Bruknė — erikinių šeimos visžalis šakotas 8 — 25 cm aukščio krūmelis. Jo lapai stori, odiški, elipsiški, žiedai smulkūs, baltai rožiniai, susitelkę nusvirusiomis kekėmis. Vaisiai – rutuliškos raudonos rūgštokos uogos. Žydi gegužės – birželio, vaisiai subręsta rugpjūčio – rugsėjo mėnesį. Auga spygliuočių ir mišriuose
miškuose, kartais durpynuose.